ŠIRVINTOS MIESTELIO IR LIETUVOS RYŠIŲ ĮAMŽINIMAS
Labiausiai Lietuvoje Širvintos miestelio istorijos išsaugojimu rūpinasi Kudirkos Naumiesčio gyventojai Irena ir Antanas Spranaičiai. Savo namuose įkūrę Širvintos muziejų „Schirwindter Stube“, kaupia nuotraukas, knygas, daiktus, žemėlapius, laikraščius, paveikslus, kraštotyrinius darbus apie Širvintą ir jos apylinkes. Visus panorėjusius, jie supažindina su vieninteliu Europoje po Antrojo pasaulinio karo neatstatyto miestelio istorija.
Pirmoji nedidelė įvairių daiktų, nuotraukų paroda atidaryta 1996 m., kai į Kudirkos Naumiestį pradėjo atvykti žmonės iš Karaliaučiaus krašto kilę Vokietijos piliečiai. Po to vis dažniau kraštu pradėjo domėtis ir jį lankyti širvintiečių delegacijos. Jos dovanodavo įvairius daiktus, nuotraukas, dokumentus, žemėlapius, užrašytus prisiminimus. Prie informacijos apie Širvintos miestą gausos prisidėjo ir Kudirkos Naumiesčio mokyklos kraštotyrininkų draugija, užrašinėjusi Kudirkos Naumiesčio ir jo apylinkių gyventojų, kurie save laiko širvintiečiais, prisiminimus. Sukaupę daug medžiagos ir matydami nenutolstantį domėjimąsi Širvinta, 2000 m. liepos 2 d. Irena ir Antanas Spranaičiai Kudirkos Naumiestyje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 34, atidarė privatų Širvintos miesto muziejų, minint 275 m. Širvintos miesto jubiliejų.
Ekspozicija apie Širvintą padalinta į keturias dalis. Šiam darbui svarbiausia paskutinioji – draugiški buvusių širvintiečių ir Kudirkos Naumiesčio gyventojų santykiai. Ekspozicija nuolat pildoma naujais eksponatais, kuriuos dovanoja miestelio gyventojai. Džiugu tai, kad Širvintos miestelis gyvas žmonių prisiminimuose, tai rodo muziejų aplankiusių žmonių skaičius – gerokai virš tūkstančio žmonių iš Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, Amerikos ir kitų šalių apžiūrėjo muziejuje esančias ekspozicijas.
Širvintos ir Kudirkos Naumiesčio gyventojų ryšiai įamžinami ir visuomenė supažindinama per spaudą. Straipsnelius rašo muziejaus įkūrėjai, domisi ir informaciją skleidžia dr. M. Vitkūnas. Tačiau trūksta išsamesnio Širvintos miestelio ir Lietuvos ryšių atskleidimo tiriamojo darbo.
Pirmoji nedidelė įvairių daiktų, nuotraukų paroda atidaryta 1996 m., kai į Kudirkos Naumiestį pradėjo atvykti žmonės iš Karaliaučiaus krašto kilę Vokietijos piliečiai. Po to vis dažniau kraštu pradėjo domėtis ir jį lankyti širvintiečių delegacijos. Jos dovanodavo įvairius daiktus, nuotraukas, dokumentus, žemėlapius, užrašytus prisiminimus. Prie informacijos apie Širvintos miestą gausos prisidėjo ir Kudirkos Naumiesčio mokyklos kraštotyrininkų draugija, užrašinėjusi Kudirkos Naumiesčio ir jo apylinkių gyventojų, kurie save laiko širvintiečiais, prisiminimus. Sukaupę daug medžiagos ir matydami nenutolstantį domėjimąsi Širvinta, 2000 m. liepos 2 d. Irena ir Antanas Spranaičiai Kudirkos Naumiestyje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 34, atidarė privatų Širvintos miesto muziejų, minint 275 m. Širvintos miesto jubiliejų.
Ekspozicija apie Širvintą padalinta į keturias dalis. Šiam darbui svarbiausia paskutinioji – draugiški buvusių širvintiečių ir Kudirkos Naumiesčio gyventojų santykiai. Ekspozicija nuolat pildoma naujais eksponatais, kuriuos dovanoja miestelio gyventojai. Džiugu tai, kad Širvintos miestelis gyvas žmonių prisiminimuose, tai rodo muziejų aplankiusių žmonių skaičius – gerokai virš tūkstančio žmonių iš Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, Amerikos ir kitų šalių apžiūrėjo muziejuje esančias ekspozicijas.
Širvintos ir Kudirkos Naumiesčio gyventojų ryšiai įamžinami ir visuomenė supažindinama per spaudą. Straipsnelius rašo muziejaus įkūrėjai, domisi ir informaciją skleidžia dr. M. Vitkūnas. Tačiau trūksta išsamesnio Širvintos miestelio ir Lietuvos ryšių atskleidimo tiriamojo darbo.