Schirwindt MIESTELIO IR LIETUVOS RYšių PUOSELėJIMO PRIEžASTYS
Schirwindt buvo vienas iš gražiausių Mažosios Lietuvos miestų, besiribojantis su Lietuvos siena ir pasienio miesteliu - Kudirkos Naumiesčiu.
Širvinta visada buvo glaudžiai susijusi su Lietuva, ryšių ištakų ieškoti galima nuo pat Širvintos miesto įkūrimo. Tarp pasienio miestelių ėjo gražus tiltas, kuris sudarė dar palankesnes ir patogesnes ryšių puoselėjimo galimybes. Nuo seno Kudirkos Naumiesčio ir Širvintos žmonės aktyviai bendravo. Bendravimas buvo paremtas ieškant kokybiškesnių paslaugų, ekonominės naudos. Taip pat santykiai grindžiami tarpusavio pagalba ištikus nelaimei. O lietuviškos spaudos draudimo metais Širvinta buvo svarbi knygnešiams, per ją knygnešiai gabeno draudžiamą lietuvių literatūrą. Lietuvių apsilankymui Širvintoje įtakos, tikriausia, turėjo ir ten esanti geležinkelio stotis, iš kurios buvo galima nukeliauti į bet kurį didesnį Mažosios Lietuvos miestelį. Tai rodo, kad tamprūs ryšiai tarp miestelių buvo susiklostę iki XX a. ir jau turėjo tam tikras tradicijas.
Taip pat į Lietuvą atkeliaudavo pasiūlymai įsidarbinti Širvintos miestelyje arba jo apylinkėse ir gauti didesnį darbo užmokestį nei Lietuvoje. Norėdami turėti geresnę materialinę padėtį žmonės, dažniausiai vyrai, vykdavo ten dirbti iš įvairių Suvalkijos kampelių. Karo metais emigravę, išsiųsti į Vokietiją žmonės grįžo gyventi į Lietuvą, bet palaikė ryšius su ten likusiais pažįstamais, giminaičiais.
Galima išskirti šias ryšių puoselėjimo priežastis:
1. Ekonominės sąlygos, kainų skirtumai
2. Kokybiškesnių paslaugų ieškojimas
3. Darbo pasiūlymai
4. Bendravimas su giminaičiais ir pažįstamais
5. Seniau užsimezgusių kultūrinių santykių kaip tradicijos palaikymas
Šios priežastys skatino palaikyti ir puoselėti tolimesnį miestelių, kultūrų bendravimą ir bendradarbiavimą įvairiausiomis formomis.
Širvinta visada buvo glaudžiai susijusi su Lietuva, ryšių ištakų ieškoti galima nuo pat Širvintos miesto įkūrimo. Tarp pasienio miestelių ėjo gražus tiltas, kuris sudarė dar palankesnes ir patogesnes ryšių puoselėjimo galimybes. Nuo seno Kudirkos Naumiesčio ir Širvintos žmonės aktyviai bendravo. Bendravimas buvo paremtas ieškant kokybiškesnių paslaugų, ekonominės naudos. Taip pat santykiai grindžiami tarpusavio pagalba ištikus nelaimei. O lietuviškos spaudos draudimo metais Širvinta buvo svarbi knygnešiams, per ją knygnešiai gabeno draudžiamą lietuvių literatūrą. Lietuvių apsilankymui Širvintoje įtakos, tikriausia, turėjo ir ten esanti geležinkelio stotis, iš kurios buvo galima nukeliauti į bet kurį didesnį Mažosios Lietuvos miestelį. Tai rodo, kad tamprūs ryšiai tarp miestelių buvo susiklostę iki XX a. ir jau turėjo tam tikras tradicijas.
Taip pat į Lietuvą atkeliaudavo pasiūlymai įsidarbinti Širvintos miestelyje arba jo apylinkėse ir gauti didesnį darbo užmokestį nei Lietuvoje. Norėdami turėti geresnę materialinę padėtį žmonės, dažniausiai vyrai, vykdavo ten dirbti iš įvairių Suvalkijos kampelių. Karo metais emigravę, išsiųsti į Vokietiją žmonės grįžo gyventi į Lietuvą, bet palaikė ryšius su ten likusiais pažįstamais, giminaičiais.
Galima išskirti šias ryšių puoselėjimo priežastis:
1. Ekonominės sąlygos, kainų skirtumai
2. Kokybiškesnių paslaugų ieškojimas
3. Darbo pasiūlymai
4. Bendravimas su giminaičiais ir pažįstamais
5. Seniau užsimezgusių kultūrinių santykių kaip tradicijos palaikymas
Šios priežastys skatino palaikyti ir puoselėti tolimesnį miestelių, kultūrų bendravimą ir bendradarbiavimą įvairiausiomis formomis.